- parmūvėti
- parmūvė́ti 1. tr. sunešioti bemūvint: Atiduok aukso žiedą! – Aš parmūvėjau LTR(Ppl). Parmūvėsi žiedelėlį ant baltų rankelių NS1055. Uošvė šiūbą parnešiojo, svainė žiedą parmūvėjo NS1212. 2. intr. baigti gyventi bemūvint: Aš jau šitom kelnėm ir parmūvė́siu Ds. \ mūvėti; išmūvėti; parmūvėti; prasimūvėti
Dictionary of the Lithuanian Language.